užupentis

užùpentis sm. (1) NdŽ, DrskŽ, Aln, Brž, užū́pentis (1) Dg, ažùpentis (r.) (1) KlbII21(Lkm), Plš, Švnč, Ad, Kp, Jž; SD166, ažū́pentis (r.) (1) OG197 1. Mrk, Srj, Dg, Ktv, Slk, Č, RdN žr. užpentis 1: Pasimušęs ažùpentį tris dienas išstypčiojau KŽ. Ažùpentis sopa, sumušiau Pb. Visi ažùpenčiai nutrinti, neturiu kuo apsiaut Lel. Suplyšta kojos, suskyla ažùpenčiai nuo šalčio Užp. Maži čebatai, tai nutrynė ažùpenčius Vžns. Ale ir ažùpenčiai – možna ropės sėt An. [Sijoną] suraukia ilgą lig ažùpenčiais ČrP. Ot lėkiau, net užùpenčiai šikną siekė Onš. Ogi ažùpenčiai ir man kad trūksta, gi basa vaikštai… Rk. Aptaisė nuo galvos lig ažùpenčių Ds. Jeigu ažminsi ant ažupenčio, šoksi jo veselijos Ppl. ^ Sako, ažùpentin velnias lenda Gdr. 2. žr. užpentis 3: Barzdelė kaip šunio ant ažùpenčio (maža) Ds. 3. Pb, Bgs, Ldk, Žl, Sl žr. užpentis 4: Kap tu tuos užùpenčius tep greitai nušleipi? Drsk. Gal kur ažùpenty atplyšę, kad koją graužia Sdk. Kai eini, nekirsk ažùpenčiu, o pilnai koją dėk Ob. Ažùpentį padirbo tošies, kad but storesnis Svn. I nupirksiu čeverykas, ažupenčiai blizgės LMD(Rš). ║ Brž Pančeką gal ir numegzčia, ale ažùpenčio nemoku Rgl. Ažùpentį reikia dvigubą megzt Ob. Vaikšto kiaurais ažùpenčiais PnmR.

◊ gìltinė pràdeda úostyti apie užùpenčius artėja mirtis: Jau giltinė pradeda uostyt apie užupenčius RdN.

iš pačių̃ užùpenčių paim̃ti pradėti dainuoti, giedoti labai aukštu balsu: Atsiduso ir iš pačių̃ ažùpenčių pàėmė Ds.